Informacinių tehnologijų praktikos darbai

Iš pirmo žvilgsnio atminties kortelės – tai dėmesio neverti mažyliai, tačiau jose galime saugoti milžiniškus informacijos kiekius. Į naujausius modelius pavyks įrašyti kelis tūkstančius nuotraukų ar kelioliką valandų aukštos raiškos vaizdo įrašų. Nenuostabu, kad tokios laikmenos apsigyveno visur, kur reikalingos talpios duomenų saugyklos: mobiliuosiuose telefonuose, vaizdo kamerose ir GPS navigatoriuose ir, aišku, fotoaparatuose. Deja, ne visos atminties kortelės tinka mūsų turimiems įrenginiams Mat gamintojos sukūrė daugybę skirtingų laikmenų standartų.

Gamintojos sukūrė daugybę skirtingų atminties kortelių standartų. Vienos jų skiriasi savo išvaizda, kitos talpa ir vidine struktūra. Deja, pasitaiko atvejų, kad iš dviejų, kaip du vandens lašai panašių atminties kortelių įrenginyje veikia tik viena. Todėl kiekvienas vartotojas privalo žinoti, kuo skiriasi skirtingi laikmenų tipai ir kuriuos iš jų galima naudoti savajame telefone, fotoaparate ar kameroje.

Pagrindiniai kortelių tipai yra šie:

■ „CompactFlash“ (CF)

Tai pirmasis atminties kortelių tipas, pradėtas gaminti dar 1994 metais. Pirmosios šio standarto laikmenos buvo „net“ 4 megabaitų talpos. Šiuo metu galime įsigyti modelių, kuriuo talpa siekia 64 GB, t.y. net 16 tūkst. kartų didesnių!

■ „Secure Digital“ (SD)

Šiuo metu tai pats populiariausias skaitmeniniuose fotoaparatuose naudojamų atminties kortelių tipas. Pirmieji modeliai buvo vos 8 megabaitų talpos. Jie parduotuvėse pasirodė 2001 metais. O darbar savo išvaizda jis nesiskiria nuo pirmtako, tačiau gali būti nuo 4 GB iki 32 GB talpos.

■ „microSD“ ir „microSDHC“

Šios kortelės yra gerokai mažesnės ne tik už CF, bet ir už SD laikmenas. Todėl šios nago dydžio kortelės puikiai tinka mažiems įrenginiams.Nežiūrint mažų matmenų, tokių laikmenų talpa gana solidi – iki 32 gigabaitų.

■ „Memory Stick“ (MS)

Tai kompanijos „Sony“ 1998 metais sukurtas pirmosios kartos MS korteles, kurių didžiausia talpa siekė 128 megabaitus.

fizikinė sandara :

Išmoningosios kortelės turi iki 8 kilobaitų darbinės atminties, 346 kilobaitus tik skaitomos atminties, 256 kilobaitus programuojamos tik skaityti skirtos atminties bei 16 bitų mikroprocesorių. Mikroprocesorius turi ribotą instrukcijų rinkinį, į kurį dažniausiai įeina duomenų šifravimas.